Šaltiniai

Lietuvos kultūros paveldas – virtualioje erdvėje
 
Projektas „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“

 
Tai pirmasis projektas, sujungiantis įvairias atminties institucijas bendram tikslui – kuo plačiau atverti kultūros paveldą visiems Lietuvos ir pasaulio vartotojams. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka projektui „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal BPD 3.3 priemonę gavo 13,3 milijonų litų paramą. Projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. rugsėjo 1 d. kartu su partneriais: Lietuvos dailės muziejumi ir Lietuvos archyvų departamentu.
 
Skaitmeninto kultūros paveldo turinys
Sukurtos virtualios skaitmeninto kultūros paveldo sistemos duomenų banke šiuo metu yra per 3 000 000 puslapių itin didelę vertę turinčių senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnyčių metrikų. Dalis jų jau prieinami internete. Kita dalis suskaitmenintų kūrinių bei leidinių, susiejus su aprašomaisiais metaduomenimis artimiausiu metu taps prieinami vartotojams.
 
Spausdintinis ir rankraštinis paveldas
Spausdintinio ir rankraštinio paveldo duomenų banke kaupiama: senoji lietuviška knyga (1547–1863), spaudos draudimo laikotarpio dokumentai (1864–1904), XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškos knygos, XVI–XVIII a. Lietuvos lenkiškos knygos, lietuviška periodinė spauda iki 1940 m. (periodiniai leidiniai portale), dailės parodų katalogai, 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kiti oficialūs dokumentai, rankraščiai ir archyviniai dokumentai, atspindintys Lietuvos socialinių sluoksnių ar bendruomenių tapatumą: pergamentai, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo fondas (1413–1938 m. rankraštiniai dokumentų originalai, rankraštiniai nuorašai kanceliarine slavų, lenkų, lotynų, vokiečių, rusų kalbomis), LDM archyvas, Mažosios Lietuvos istorinių aktų rinkinys ir kt.
 
Menas
 
Archyvistika
Lietuvos archyvų departamentas nutarė skaitmeninti Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas Lietuvos Romos katalikų bažnytines gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygas (1599–1907 m.) dėl originalų blogos fizinės būklės ir padažnėjusio vartojimo. Skaitmeninti atrinktos tos 22 Lietuvos bažnyčių 705 metrikų knygos, kurių išliko pilni komplektai ir kurios siekia XVI a., viso 240 901 puslapis.
Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos bažnyčių dokumentuose atsispindi regionui būdingi pavardžių, vietovardžių ypatumai. Virtualioje bibliotekoje skelbiamos Jiezno, Smilgių, Krakių, Naujosios Žagarės, Joniškio, Kriūkų, Onuškio, Skapiškio, Pakruojo, Sedos, Telšių, Kernavės, Musninkų, Kražių, Merkinės, Tytuvėnų, Šiluvos, Švėkšnos, Vilniaus, Naujojo Daugėliškio ir Tirkšlių Romos katalikų bažnyčių metrikų knygos. Iš Vilniaus bažnyčių buvo pasirinkta Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jonų Apaštalo ir Evangelisto bažnyčia.